Čia aš, Šimas Burbulis. Nū va, per Olimpiadą ir čia pakvipo pasmirdusia politika, tai laikas ir man įsikišti. Bene kiekvienas žino, kad mūsų valstybėje labiausiai apleistos sferos yra kultūra ir sportas. Tiesiog šios sritys mūsų politikams neatrodo rentabilios, ne tokios, kur gali pažadus žarstyti ir pritraukti didelį elektoratą.

Bet kai tik koks sportininkas ar menininkas pradeda garsinti Lietuvos ar tiesiog Trakų kraštą, greitai iš savo neolitinio urvo išlenda visas politinis šušaras ir bėga į oro uostą pasitikti mūsų olimpiečių, kabinti jiems ąžuolo vainikų, darytis selfių su jais ir kitaip savintis šlovės spindulį nuo to sportininko.

Viktorija Senkutė. Negėda prisipažinti, kad apie šią puikiai Olimpiadoje irkluojančią sportininkę ničnieko nežinojau. Gėda turėtų būti Trakų sporto funkcionieriams, kurie nusigrežė nuo šios mergyčkos, netikėjo jos ateitimi, ir vietoje to, kad dabar netekę žado sėdėtų kamputyje, tie sporto funkcionieriai kaip kokios krysos vis garsiau skanduoja Viktorijos Senkutės vardą.

Trakietė atstovauja Klaipėdai

Klausiate kame replės? Jos kaip visada paradokse – mūsų simpatijas užkariavusi Viktorija yra iš Trakų krašto, čia ji gyvena, čia ji sportuoja, bet ji nepriklauso Trakams!

Viktorija Senkutė – Klaipėdos irklavimo centro atstovė. Jeigu vyksta koks nors Lietuvos irklavimo čempionatas, Senkutė yra pristatoma ne kaip Trakų, o kaip Klaipėdos miesto sportininkė!

LRT.lt nuotr.

Gudragalviai Klaipėdos miesto valdžios sporto žmonės sugebėjo prisivilioti šią sportininkę pas save pasiūlę šiek tiek finansų. Tiesiog sportininko stipendiją. Kodėl Trakai negalėjo to padaryti? Dėl to, kad Trakų sporto funkcionieriai yra eiliniai trumparegiai kurmiai.

Jie tik dabar prisiminė, kad yra tokia Senkutė ir dabar atsivertusių irklavimo aistruolių ratas kasdien vis didėja. Jau matome pakazūchas, kaip dėl Senkutės proveržio džiaugiasi meras Andriukas, atsirado ir Rudelienė, dar jos klasiokas, liberalas ant popieriaus, bet eilinis bebras iš vidaus Šarūnas Ūsas ir visas likęs dviveidžių kontingentas.

Į pasiūlymus nereaguoja?

Kažkada Trakus garsino ir kitas buvęs irkluotojas, o dabar treneris Sigitas Klerauskas. Nors bebras Ūsas laiko poną Sigitą beraščiu, pasirodo, kad tas beraštis dar iki Senkutės benefiso turėjo tiesiog idealų pasiūlymą Trakų sporto mankurtams.

Ponas Sigitas su savo komanda rašė Trakų rajono savivaldybės tarybai raštą ir prašė savivaldybės biudžete numatyti stipendijas perspektyviems rajono sportininkams.

Vertėtų visokioms Rudelienėms ar jos klasiokams dar kartą paskaityti, ką tada rašė beraštis Sigitas: „Stipendijos jauniems perspektyviems sportininkams ir menininkams yra svarbios ne tik dėl finansinės paramos, bet ir talentų išsaugojimo. Tai puiki skatinimo priemonė: žinodami, kad gauna palaikymą iš visuomenės ar institucijų, sportininkai ir menininkai jaučiasi pripažinti ir motyvuoti siekti aukštų rezultatų, garsinti Trakų kraštą. Analizuojant kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių patirtį, stipendijos skiriamos perspektyviems sportininkams ir menininkams Alytaus, Kaišiadorių, Klaipėdos, Kauno, Anykščių savivaldybėse. Vieniems tokios stipendijos yra nenutrūkstamas ryšys, kitiems gi – utopija“.

Ką gi, Trakai – utopijos kraštas, kokio net pats Tomas Moras negalėjo įsivaizduoti savo veikale tokiu pačiu pavadinimu.

Burbuliui svarbiausia buvo paburbuliuoti iki Viktorijos Senkutės finalinio plaukimo šeštadienį, kad vėliau dar su didesniu pagiežingu malonumu būtų galima stebėti Trakų politikos šušaro užtvindytus socialinius tinklus, kur jie bet kuriuo atveju sveikins šios vasaros mūsų žvaigždutę.

Ir dar šiek tiek apie irklavimą ir, apskritai, sportą Trakuose.

Apleistas Trakų sportas griūna kaip ir šis elingas Lukos pakrantėje, ilgus metus tiesiog šiurpinęs praeivius.

Pasiūlymai Trakų rajono savivaldybės tarybai, iš kurių taip pat buvo tiesiog pasišaipyta:

Ieškoti galimybių susigrąžinti savivaldybės nuosavybėn buvusią Nemuno irklavimo bazę.

Daugiau kaip 500 piliečių pasirašė peticiją, dėl liepų alėjos Trakų centre ir pakrantės išsaugojimo visuomenės reikmėms. Ieškoti galimybių dėl pastato, esančio Trakuose, Birutės g. 24 sugrąžinimo į Trakų sportininkų rankas.

Trakų sporto centras neturi jokių patalpų, pritaikytų irklavimo treniruotėms, inventoriaus saugojimui. Viskas yra nuomojama. Ir kas iš tikrųjų yra gėdinga, kad Trakų rajono savivaldybė visiškai neinvestuoja į irklavimo sporto infrastruktūrą, plėtrą, kokybę.

O juk Trakai – kaip irklavimo sporto centras – yra žinomi toli už Lietuvos ribų.

Įsteigti irklavimo klases Trakuose

Trakai turi gilias irklavimo tradicijas, puikius vietinius trenerius, aukšto sportinio meistriškumo atletų rengimo patirtį ir gamtines sąlygas. Tai ne tik investicija į potencialius aukščiausios klasės irkluotojus, bet ir galimybė mokymui išnaudoti puikius Trakų ežerus, Trakų gimnazijos priestatą, kurti darbo vietas.

Analogiškos sporto klasės veikia Vilniaus, Klaipėdos, Druskininkų, Panevėžio savivaldybėse. Vienas iš sporto klasių steigimo tikslų – atrinkti ypač gabius irklavimui vaikus ir juos suburti keliose sporto klasėse, kur jaunieji talentai sėkmingai galėtų derinti pamokas su treniruotėmis. Tai vyksta visoje eilėje sportui draugiškų savivaldybių.