Šiandien, balandžio 26-ąją, minime 38-ąsias Černobylio atominės elektrinės katastrofos metinės. Šia proga priminsime pribloškiančią naujieną, kuri Trakų rajone visai neseniai praslydo labai tyliai. Čia, kažkur aplink Trakus, Lentvarį, Aukštadvarį ir kitose gražiose mūsų rajono vietose planuojama įrengti net septynis radioaktyvių atliekų saugojimo kapinynus.
Meras ir vėl be savo nuomonės?
Nors Ignalinos atominė elektrinė (IAE) Vilniuje surengė viešąją konsultaciją šalies savivaldybių atstovams dėl radioaktyvių atliekų atliekyno įrengimo vietų parinkimo, Trakų rajono valdžia apie tai gyventojams nepratarė nė žodžio.
Būsimam Ignalinos atominės elektrinės giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui šiuo metu atrinktos potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse. Su savivaldybėmis prasidėjo viešos konsultacijos, visur bus pradėti geologiniai tyrimai.
Daugiausia potencialių atliekyno vietų atrinkta pietvakarių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose.
Į atliekyną bus talpinamas IAE eksploatacijos metu susidaręs panaudotas branduolinis kuras, radioaktyvios metalinės reaktorių konstrukcijos, dalis kuro rinklių, valdymo strypai, panaudotas grafitas ir kitos radioaktyvios atliekos.
Panašu, kad Trakų rajono merui Andriukui Šatevičiui labiau rūpi mokyklinio baseino Lentvaryje statybos nei viso rajono ateities kartų sveikata ir gerovė. Tuo galime įsitikinti matydami, kaip Trakų rajono pakraštys, besiribojantis su Vilniumi, virsta milžinišku logistikos miestu – nieko nebuvo padaryta, kad vietos gyventojų interesai negyventi fūrų apsuptyje, būtų apginti.
Deja, meras, net ir išgirdęs žinią apie radioaktyvias atliekas, nepareiškė, kad tam kategorškai prieštarauja.
Tad vargu, bau, ar šiam nepatyrusiam rajono vadovui, per šventes gražiai mojuojančiam trispalvėmis, užteks proto ir politinės valios ištarti griežtą „ne“ radioaktyvių atliekų užkasimui Trakų rajone. Ar bent jau pakovoti dėl šių vietų sumažinimo nuo 7 iki x vietų ?
Kas turi kalbėtis su visuomene?
„Turime kalbėti su visuomene, turime kalbėti su savivaldybėmis, išsiaiškinti, kokia yra jų lūkesčiai tiek dėl proceso, tiek dėl visų ateities darbų“, – teigė Albinas Zananavičius, energetikos viceministras. Tačiau nepasakė, kas tai turi padaryti pirmiausiai.
Giluminį atliekyną Lietuva planuoja įrengti antroje šio šimtmečio pusėje.
Skaičiuojama, kad vien atliekyno statyba kainuos apie 1 mlrd. Eur, jo naudojimas – dar 900 mln. Eur. Atliekynas bus įrengtas kelių šimtų metrų gylyje, kur žmonių ir aplinkos saugą užtikrins natūralūs gamtiniai (giliai slūgstančios uolienos) ir keli dirbtiniai (inžineriniai) barjerai.
Tačiau be kokie dirbtiniai barjerai kelia abejonių prisiminus 2021 metų istoriją, kai Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų kapinynui betoną vežusi bendrovė pristatė nekokybiškas medžiagas, todėl ypač svarbus statinys galėjo neatitikti aplinkosaugos reikalavimų ir kelti pavojų aplinkiniams gyventojams, nes radioaktyvių atliekų kapinyno vietai įrengti galėjo būti panaudota neaiškios kokybės betono. Ši standartų neatitinkanti statybinė medžiaga galėjo siekti iki dviejų trečdalių viso darbams panaudoto betono kiekio.
Žodžiu, eilinį kartą kažkas kažką apgavo ar nuvogė net ir statant tokios reikšmės saugyklą. O kai mes matome, kokia atliekamų darbų kokybė Trakų rajone….
Kaimynai latviai jau susirūpino
Radioaktyvių atliekų laidojimo planas saugyklą statyti 8 kilometrai iki Lietuvos-Latvijos sienos pernai sukėlė Latvijos Augšdaugavos savivaldybės gyventojų pasipiktinimą. „Mums rūpi mūsų vaikų ir anūkų ateitis!“, – susirūpinimą jau reiškė vietos gyventojai.
„Latvių nerimas yra šiek tiek per ankstyvas“, – tuomet pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, akcentavęs, jog geologai dar ieško potencialių vietų saugyklai, jų atrinkta apie 77.
Ministras latvius ramino, kad tos teritorijos greičiausiai bus ne prie Latvijos. Tuo tarpu meras Andriukas Trakų rajono gyventojų nepaguodžia. Jis darys, kaip partija lieps?
Seimo narys, buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas:
Aiškiai suprantant galimas grėsmes žmonių saugumui, jų aplinkai ir turtui, esu įsitikinęs, kad turi būti numatoma, jog prioritetas būtų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo metu susidariusių radioaktyvių atliekų išvežimui iš Lietuvos, o ne kapinyno statybai savivaldybėje.
Černobylio atominės elektrinės katastrofos metinės primena, kokia yra tikroji branduolinės energetikos kaina, kurią sumokėjo ne tik gamta, bet ir žmonės, tiesiogiai paveikti šios nelaimės.
Mums apie radiacinį pavojų ir jo pasekmes taip pat primena ne tik šalia Ukrainos atominių elektrinių vykstantys kariniai veiksmai, šalia Vilniaus iškilęs Astravas, bet ir Lietuvos savivaldybėse prasidėjusios konsultacijos dėl vietos parinkimo giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui, kuriame būtų saugomos Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos metu susidariusios panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviosios atliekos. Branduolinį atliekyną įsipareigota pradėti naudoti 2068 m.
Vyriausybės patvirtintoje 2021–2030 metų branduolinių objektų ir radioaktyvių atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta, kad Lietuvoje ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose, o jų eksploatavimo laikui pasibaigus, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną. Šiuo metu planuojama, kad toks atliekynas bus pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.
1983–2009 metais Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nuo 2010 metų vykdant jos eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, kurie turės būti laidojami giluminiame atliekyne. Tai – 2416 tHM (tonų sunkiųjų metalų) panaudoto branduolinio kuro bei apie 10 tūkstančių tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Atliekynui parinktos 77 vietos 29 savivaldybėse.
Atrodo, iki atliekyno įrengimo dar daug laiko? Tačiau jau dabar Lietuvos savivaldybėse prasidėjusios konsultacijos dėl giluminio atliekyno įrengimo pradėjo kelti nerimą Lietuvos gyventojams. Sulaukiau ne vieno gyventojo skambučio iš savivaldybių, kurios numatytos kaip galimos vietos giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui įrengti.
Šiam projektui atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse. Šiuo metu radioaktyviųjų atliekų atliekynui yra parinktos potencialios vietos, iš kurių po tyrimų bus atrinkta viena. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos ir Varėnos rajonuose. Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės ir Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose. Galutinė vieta giluminiam atliekynui turėtų būti parinkta iki 2047 metų.
Gal radioaktyviąsias atliekas vežiokime ne po savivaldybes, o išvežkime iš Lietuvos?
Man tikrai nesuprantamas planas vežioti Ignalinos atominės elektrinės branduolines atliekas į kitas savivaldybes. Kodėl net nebandoma ieškoti alternatyvų? Dar daugiau – Ignalinos atominės elektrinės atstovai teigia, kad tai yra vienintelė išeitis. Netiesa! Šiuo metu galiojantys įstatymai yra numatę ir tokių atliekų išvežimą bei saugojimą kitoje valstybėje. Tai man patvirtino ir Radiacinės saugos centras. Tam, kad Ignalinos atominės elektrinės ir Energetikos ministerijos atstovams nukristų nuo akių akidangčiai ir jie pradėtų matyti (ir mąstyti) plačiau, vos prasidėjus Seimo pavasario sesijai su kolegomis socialdemokratais Seime įregistravome įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiai numatytas prioritetas pirmiausia ieškoti radioaktyviųjų atliekų saugojimo galimybių užsienyje ir tik jų neradus galvoti apie sprendimą, kuris nekeltų neigiamo poveikio Lietuvos gyventojų sveikatai ir aplinkai.
Radioaktyviųjų atliekų saugojimui užsienyje galimybių atsiras vis daugiau Vis daugiau valstybių, uždarančių atomines elektrines, susidurs su poreikiu kurti giluminius, ilgalaikius radioaktyviųjų atliekų atliekynus. Suomija šiuo metu baigia įrengti pirmąjį ilgalaikį geologinį atliekyną. Radioaktyviosios medžiagos jame bus talpinamos 400 metrų po žeme ir privalės išlikti 100 tūkst. metų, nes tik tada radioaktyvusis kuras nebekels pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai. Kodėl Energetikos ministerija neieško dvišalio bendradarbiavimo?
Finansus, kurie būtų skirti giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui Lietuvoje įrengti, verčiau skirtume radioaktyviųjų atliekų išgabenimui ir saugojimui užsienio valstybėse, kuriose gamtinis karkasas ir geologiniai parametrai yra tinkamesni ilgalaikiam radioaktyviųjų atliekų saugojimui.
Taip žinosime, kad branduolinis kapinynas nekels grėsmės nei Zarasų, nei Molėtų, nei Trakų, nei Elektrėnų ar kitai savivaldybei, kurioje šiuo metu yra jam parinktos potencialios vietos.
Burbulis apie ubagaujančią Seimo darbuotoją E. Rudelienę
Atnaujinta: 2024-04-26
