Jei visoje Lietuvoje nustatyta tvarka įpareigoja vandens telkinių pakrantėse palikti praėjimą, Trakų rajone – atvirkščiai. Pakrantes net Trakų miesto centre galima užsitverti be jokių leidimų, o visiems nepatenkintiems atsakyti paprastai, jog tai tik natūralios kliūtys.
Gina įstatymas, bet ne seniūnija
Kad visiems būtų aišku, apie ką kalba, priminsime, jog Saugomų teritorijų įstatymas įpareigoja, kad 5 metrų pločio žemės juosta palei vandens telkinį negali būti užtverta ne tik tvoromis, bet ir kitais statiniais, įrenginiais, želdiniais ar medžių ir krūmų liekanomis, kliudančiomis eiti pakrante.
Tai kalba būtent apie nuosavą sklypą, kuris ribojasi su vandens telkiniu. Tačiau žvelgiant į Regia žemėlapius, kuriuose galima pamatyti sklypų ribas, matome, kad sklypus ir ežerus dažniausiai dar skiria valstybinės žemės juosta. Tačiau privatumo mėgėjai sugeba užsitverti net ir tokią valstybinę žemę.
Tai štai. Vietos gyventojus ir Trakų miesto svečius jau daugybę metų stebina, kad takas palei Totoriškių ežerą baigiasi prie prekybos centro „Maxima”, o čia reikia per pievą šlaite numintu taku kopti į gatvę ir link autobusų stoties eiti siauru šaligatviu.
Namo, kuris įsikūręs adresu Vytauto g. 93, šeimininkai praėjimo pakrantę užtvėrę valtimis, medine tvora ir sumestais kažin kokiais rakandais.
Čia gyvena vieno Trakų restorano savininkai, už jų – Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė. Toliau rikiuojasi pora apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų. Kam leisti čia srautą praeivių, kurie kels triukšmą ir mėtys šiukšles, jei gali neleisti, ir niekas tam net nepaprieštaraus?!
Trakų seniūnijos seniūnės pavaduotojas Valentinas Ūsas į gyventojų klausimą apie užtvertą pakrantę atsakė taip, lyg klausiantieji būtų ne tik durni, bet ir akli. Seniūnijos atstovas užbarikaduotą pakrantę pavadino natūraliomis kliūtimis.
Barikados – natūralios kliūtys?
„Minima atkarpa, kaip ir kelios kitos Totoriškių ežero pakrantės dalys, sunkiau praeinamos dėl natūralių kliūčių: augančių želdinių, pakrantės reljefo, pažliugusio grunto“, – elektroniniu paštu atsakė V. Ūsas.
Tik štai, ponui Ūsui ir visiems Burbulio skaitytojams parodome, kad Vytauto gatvės gyventojai užsitvėrę ne tik savo sklypus paežerėje, bet ir valstybinę žemę. Matote juostą palei ežerą?
Taigi bravūriškas Trakų seniūnijos atsakymas leidžia suprasti, kad užsitverti pakrantę – ne tik savo, bet ir valstybinę žemę tokiomis „natūraliomis” kliūtimis – legalu. Todėl Trakų rajone tokių atvejų tik daugės, nes čia įstatymai negalioja.
Trakų seniūnės požiūrį į valstybinę žemę puikiai iliustruoja jau nugriautų Akmenos pirčių istorija. Nors pirtys buvo pastatytos nelegaliai, o viena jų – valstybinėje žemėje, seniūnė Puišienė drebančiu balsu tvirtino, kad viskas yra tvarkoje. Tačiau tikrą tvarką sudėliojo atsakingos tarnybos, kurios pirtis nugriovė. Tik įdomu, kodėl institucijos nenugriovė pačios Puišienės, kurios vadovaujama seniūnija toms nelegalioms pirtims išdavė leidimus?
Akmenos pirčių istoriją galima prisiminti čia: Burbulis pasiruošė NATO sutikimui – atlaisvino Akmenos pakrantę
Praėjimą saugo erškėčiai ir šuo
Tokių „natūralių“, o kai kur net ir lojančių gamtinių kliūčių Trakų miesto centre yra ir daugiau. Neseniai išdygęs namas Vilniaus Mažojoje gatvėje už autobusų stoties ant Lukos (Bernardinų) ežero kranto, tvorą prie pat vandens pratęsė erškėčių krūmais, o ant tvoros pakabino užrašą, kad čia gyvena palaidas šuo.
Ar matote čia 5 metrus, paliktus praėjimui?
Tad nėra čia ko vaikščioti. Todėl matyt neateina ir seniūnijos specialistai. Bijo šuns ar šeimininkų? O jų pilietiškiems Trakų gyventojams tikrai reikėtų privengti. Namo šeimininkai apie pažeidimą aplinkosaugai pranešusią moterį užsipuolė tiesiog parduotuvėje. Tik kažin iš kur – iš Aplinkos apsaugos departamento ar Trakų rajono savivaldybės jie sužinojo, kas gi parašė tą skundą?
Pakrantę užsitvėrusio namo šeimininkė net ir viešoje vietoje buvo nusiteikusi labai nedraugiškai.
Pagyvenusi sutuoktinių pora parduotuvėje rėkė, filmavo, grasino, kad sužinos, kur moteris gyvena, neleido praeiti. Įstatymo pažeidėjai kažkodėl patys jautėsi labai nuskriausti. Gal todėl, kad jų ramybę kartais sudrumsčia Aplinkos apsaugos departamento atstovai, gyventojų kvietimu reguliariai atvykstantys patikrinti šios vietos ir išrašantys vieną kitą baudelę? Na, bet, matyt baudos nėra tokios didelės, pakrante praeiti iki šiol negalima. Žinoma, bandykit, jei prasibrausite pro erškėčius ir nešitės dešros šuniui.
Burbulio bendruomenė mato, kad pats laikas dėl tokių pažeidimų aukštesnėms kontroliuojančioms institucijoms aiškintis nebe gyventojams, o valstybinės žemės valdymo funkcijas perėmusiai Trakų rajono savivaldybei, kuri piktybiškai toleruoja akivaizdžius žemės užgrobimo atvejus pavadindama juos natūraliomis kliūtimis.
Atnaujinta: 2024-03-05
