Jau tuoj tuoj lydėsite savo mokinius į mokyklas, taip pat ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją. Klausysitės pompastiškų direktorės ir rajono valdžios kalbų apie mokslo svarbą, bendrystę, pagarbą vienas kitam. Taip taip. Pagarbą. O gal apie mobingą? Abejingumą? Pakišas? Alkoholį darbo vietoje?

Kai Burbuliui skundą rašo anonimas ( nors pavardė bendruomenei žinoma), visada galima šūktelt, o, tai provokacija! Suprasdamas klausimo jautrumą, Burbulis klausia, kas čia vyksta, ir mokyklos direktorės Jolantos Martyncevienės, Trakų rajone už švietimą atsakingo vicemero Jono Kietavičiaus ir paties skundo herojaus – Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos ūkvedžio Žydrūno Lenkausko. Deja, visi tyli. Skriaudžiamų darbuotojų gelbėjimas yra jų pačių reikalas? Pas mus viskas gerai!

Burbulis dalijasi rugpjūčio 20 d. gautu laišku.

Kreipiuosi į Jus, nes nebegaliu tylėti matydamas, kas vyksta Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Žinau, kad Jūs jau anksčiau rašėte apie šį žmogų – ūkvedį Žydrūną – ir jo nepagarbų elgesį su žmonėmis. (Burbulio pastaba: iš tiesų, straipsnį primenu po tekstu) Tačiau problema niekur nedingo. Atvirkščiai – ji tik darosi vis didesnė ir pavojingesnė.

Šis žmogus ne tik rėkia ant darbuotojų, juos žemina ir įžeidinėja, bet netgi priveda žmones iki sveikatos problemų. Ne taip seniai viena moteris darbo vietoje patyrė tokią įtampą, kad jai teko kviesti greitąją pagalbą. Kiek dar reikės, kad būtų suprasta – toks elgesys yra nepriimtinas?

Darbo vietoje nuolat vartojamas alkoholis. Tai vyksta per šventes, gimtadienius, vardadienius, boso dieną – ir tai jau tapo „norma“. Įsivaizduokime: mokykloje, kurioje mokosi šimtai vaikų, ūkvedys kartu su valytojomis, kurioms jis vadovauja, geria darbo vietoje. Ar tai suderinama su ugdymo įstaigos vardu ir reputacija?

Bet galbūt labiausiai skaudina tai, kad darbuotojos yra priverstos pataikauti ūkvedžiui, kad išsaugotų savo darbo vietą. Kai kurios moterys neša jam dovanas, „duokles“, kad tik nebūtų išmestos iš darbo. Tai – žeminanti, neteisinga ir su niekuo nesuderinama praktika, kuriai negali būti vietos jokioje įstaigoje, juo labiau – mokykloje.

Šiomis dienomis dar viena darbuotoja buvo priversta parašyti pareiškimą ir palikti darbą. Tai buvo ne jos pasirinkimas, o spaudimo rezultatas. Tokia sistema – kai žmogų galima išvaryti be jokios priežasties, tik dėl ūkvedžio užgaidų – griauna pasitikėjimą visa įstaiga.

Ar tikrai tokio žmogaus rankose turėtų būti viena iš žinomiausių mūsų krašto mokyklų? Ar visuomenei nėra svarbu žinoti, kas vyksta už uždarų durų?

Labai tikiuosi, kad atkreipsite dėmesį į šią situaciją ir parodysite ją visuomenei.

Pagarbiai

Anonimas

Tai ką pasakysite, ponai atsakingieji, Martynceviene ir Kietavičiau? Ar tikrai nieko nevyksta? Apie kokią „mąstymo mokyklą” jūs kalbate ir kaip tuomet jūs elgiatės su pedagogais ir su mokiniais, jei leidžiate tyčiotis iš žemiausios grandies darbuotojų? Burbulis pasiruošęs viešinti jūsų komentarus.