Čia aš, Šimas Burbulis. Galite ir netikėti, bet rajone yra tokių jautrių temų, kurias kontempliuodamas gali net ašarą išspausti, matydamas, kokia biurokratinė neteisybė čia viešpatauja. Žiūri į tuos Trakų tarnautojus ir galvoji, kokią mirtiną nejautros dozę jiems kažkas suleido, kad juose nei lašo empatijos neliko.

Juk kalbame apie pačius mažiausiuosius ir likimo nenubučiuotus žmogeliukus, kuriems reikia ypatingos globos ir dėmesio, priimant juos į ir taip žiaurų socialinį gyvenimą.

Pažadėjo pasirūpinti, bet parodė špygą

Istorija tikrai už širdies griebianti, nes eilinį kartą atskleidžia Trakų rajono demagogų neveiklumą.

Viskas prasidėjo praėjusių metų vasaros pabaigoje, kai Trakų rajono savivaldybės administracija išdidžiai paskelbė tokią žinutę: Rugpjūčio 21 dieną Senųjų Trakų progimnazijoje buvo pristatytas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams skirtas ugdymo planas, kuris pradedamas įgyvendinti nuo rugsėjo 1 dienos. Surengtame susitikime su specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėveliais plano tikslus apibūdino rajono savivaldybės vicemeras Jonas Kietavičius.

Skaitai ir gėriesi akivaizdžiu politikų melu, kad nuo pirmųjų rudens dienų pradės veikti vadinamoji dienos socialinės globos grupė. Tai tokia vieta, o tiksliau specialiai išskirtos ir pritaikytos patalpos, kur ypatingieji vaikai gali jaustis vaikais bei gauti profesionalų socialinę pagalbą, o čia vaikus palikę tėvai ramiai važiuoti į darbą.

Tačiau apie tikrąjį personalo profesionalumą rajone turbūt negalėsime kalbėti dar pora dešimtmečių, kol be perstojo visi lankstysis načialnikui Kietavičiui – pedagogų magnatui rajono lūzerių pelkėje.

Tai ar įvyko efektas „kaip tarė, taip ir padarė“? Ar pradėjo savo veiklą socialinė grupė rugsėjo 1-ąją dieną? Žinoma, kad ne, ir neaišku, ar būtų pradėjusi iki šiolei, jei ne vargo prispaustų mamų beribis atkaklumas.

Pradėjo įrenginėti grupę, kai pakėlė vajų

Ateina ankstyvas ruduo, atbėga vėlyvas ruduo, atslenka ir žiema, o jautriems vaikams pritaikytų patalpų Senuosiuose Trakuose kaip nėra, taip nėra.

Kalbama, kad pagal senus įpročius buvo pasamdyta su politikais glaudžiai siejama įmonė, kuri ten ir darė remontą.

Burbulio duomenimis, tą įmonė buvo UAB „Auremis“ ir jos galai veda iki Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorės Dovilės Daudaitės-Kobros. Ar nebus taip, kad net jos naujoji simpatija su tais remontais mokykloje susijusi… Šitą mes sužinosime tikrai, o dabar palikime intrigą.

Nū ką, šiaip ne taip, kažkur pakenčiamai, o kur visai šleivai, patalpos mūsų bendruomenės ypatingiems vaikams buvo įrengtos.

Bet prasideda antrasis nesąmonių etapas, nes užteko mamoms apsilankyti tose patalpose, o čia – matai, kad sensoriniuose kabinetuose yra įrengta visiškai netinkama danga. Žinote, lauko sporto aikštelėse būna tokia tvirta, smirdanti guma. Tai va, gali būti, kad tik mūsų rajone tokia danga gali atsirasti kažkur vidaus patalpose.

Mamyčių kantrybė senka, bet joms užtenka sveiko proto pareikalauti iš savivaldybės tos dangos sertifikatų, kad būtų žinoma, iš kokių cheminių medžiagų ar tiesiog brūdų ta dangos smirdalynė padaryta. Ėjimas teisingas – savivaldybė sertifikatų neparodo, bet ir danga išmontuojama.

Taip rajone atrodo įtraukusis ugdymas

Gal nesiplėsime apie tai, kad socialinėms paslaugoms teikti buvo paimtos normalios Senųjų Trakų mokyklos patalpos. Kaip sakant, atimtos iš vienų vaikų ir perduotos kitiems. Štai tokį dalyką mes ir vadiname populiariuoju įtraukiuoju ugdymu.

Šlovė Kietavičiui, šlovė Abucevičienei, šlovė Stalinui! Puikiai veikia lozungas, kad visiems pagal poreikius ir pagal galimybes.

Pakalbėkime apie tai, kad pirmąją savaitę vaikams skirta salė buvo visiškai be jokio inventoriaus, tinkamo ugdytiniams. Joje buvo tik sukrautos kėdės – irgi nudžiautos iš Kęstučio progimnazijos.

Darbuotojų personalo skaičiumi nepasirūpinta. Su neįgaliais vaikais pirmas dienas dirbo vos viena padėjėja, kuri nežinojo nieko: kur higienos reikmenys, tualetas, dušas, spintelės.

Tėvams pareiškus nepasitenkinimą, maždaug po savaitės pasirūpino sėdmaišiais, geriamu vandeniu ir numetė keliolika žaidimų. Trakų rajono savivaldybės administracija nepasirūpino laikinų patalpų pritaikymu ir net nerodė iniciatyvos.

Neįgalus jaunuolis guli belangėje

Sunku tylėti, dėl to būtina kalbėti ir apie tai, kad į tas pačias patalpas perkėlė ir Lentvaryje buvusius vyresnius neįgalius vaikus. Vaikai su sunkiomis negalėmis: gulintys lovose arba sėdintys vežimėliuose. Jiems vietos buvusiuose Lentvario vaikų globos namuose neliko, nes juk ten meras Andriukas planuoja statyti baseiną.

Naujose patalpose vietos yra nedaug. Kai kurie kambariai net be langų, o daugiau nei pusę langų pusrūsio tipo. Galbūt galima suskaičiuoti keletą normalių langų didžiausioje skyriaus patalpoje. Įsivaizduokite tokį groteską iš realaus gyvenimo – jaunuolis su sunkia negalia guli ankštoje belangėje, kur abu lovos galai remiasi į sienas. Tokia klaiki yra šios žmogiškos būtybės kasdienybė.

Gal reikia kažką gerai pakratyti už plaukų, ar su nosimi pabaksnoti į tokių žmonių šūdus, kad kažkas iš rajono politikų sugrįžtų į realybę?

Alio, vicemere Abucevičiene, kur tu? Žinok tavo grožis tegul ir lieka grožiu, kuris ir Burbulį jaudina, bet šį kartą Burbulis į tavo širdį beldžiasi ne dėl savo slaptų fantazijų. Tu bent suvoki kaip atsainiai yra vystoma tavo kuruojama socialinės gerovės politika Trakų rajone?

O ką tavo statytinė, biurokratinė mumija, vadovaujanti Trakų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui? Kaip ji ten, Irena Stankevičė? Kai kartu susitikusios vynelį gurkšnojate, tai turbūt ne apie rajono socialinius klausimu diskutuojate, o apie būsimą kelionę į Turkiją už rajono gyventojų pinigus ir kokį naują maudymosi kostiumėlį nusipirkti.

Juk Burbulis mato, kad šių metų gegužės 23 dieną skrendi į Alaniją kartu su Kietavičiumi, Paškoniu ir Židonyte. Mūsų vietinė Kim Kardashian-Abucevičienė tokį pofigizmą įjungusi, kad net bendravimo funkciją su gyventojais savo Facebooke yra išjungusi.

O jos parankinė, ta pati tutanchamoniška mumija Iruška iš socialinio skyriaus yra naujųjų laikų prototipinis androidinis biurokratas, kuris į gyventojų klausimus atsakinėja nušlifuota ir bejausme kalba, nes ji nieko padaryti negali. Tik vadovauti skyriui, nes asmeniškai pažįsta selebrity Kardashian.

Nesugeba pasakyti, kokia pagalba priklauso

Trakų rajono tarnautojai, o gal tiesiog turkiškų kraštų turistai, dažnai mėgsta sakyti, kad neįgalieji – jų prioritetas.

Trakų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius nelinkęs informuoti šeimų apie rajone teikiamas socialines paslaugas. Neįgalių vaikų tėvai tikslines kompensacijas tvarkosi rajono Socialiniame skyriuje, bet nei vienas darbuotojas negeba tiksliai pasakyti, kas jiems priklauso, kokia pagalba ir kokios paslaugos teikiamos rajone.

Senųjų Trakų Kęstučio progimnazijoje yra dienos socialinės globos tarnyba. Skyrių gali lankyti neįgalus asmuo nuo 7 iki 29 metų. Vietų skaičius ribotas – gali lankyti tik 25 vaikai, nes tik tokiam vaikų skaičiui išduota licencija.

Su tokiu ribotu skaičiumi ir su strategija atsikratyti Lentvario vaikais, tas skaičius 25 atrodo liūdnai, nes niekas iš klerkų net nežino, kokio masto poreikis šiai paslaugai yra rajone.

Niekas vargstančiai mamai iš savivaldybės nepaskambins, nenustebins netikėtai ir nesuteiks informacijos apie jos ypatingo vaiko galimybes vystytis kone slapčia įkurtame centre Senuosiuose Trakuose, nes niekas iš klerkų ir nežino, kur ir kokiu mastu tos mamos išsibarsčiusios visame rajone ir kokie jų kontaktai.

Belieka vicemerei Jolantai Abucevičienei palinkėti gero zagaro Alanijoje, kad ant Trakų miesto šventės atvyktų jau su saulės nuaustu aksomu ant odos. Juk tai ir svarbiausia, kol mėgaujiesi vicemerės statusu. Tik nepamirškime pabrėžti, koks laikinas tas statusas yra.