Čia aš, Šimas Burbulis. Kai prarandi žadą ir laikinai netenki rašymo gebėjimų, belieka tik dalintis vaizdeliais, kuriuos pavyko užfiksuoti Burbulio komandai. Žadas ir gebėjimai išgaravo, kai teko pačiam įsitikinti, kas yra išdarinėjama Arakalnio (Rėkalnio) miške.

Planuojama projekto įgyvendinimo pabaiga – 2028 m. sausis. Tačiau po Trakų klerkų pasiūlytos perestrojkos toje natūralioje vietovėje, jau dabar sunku tą Arakalnį (Rėkalnį) ir mišku pavadinti.

Burbulį užvaldė dvejopi jausmai

Kas seka Burbulį, tas gerai žino, kad būtent Burbulis visą laiko ragino rajono valdžią pagaliau atnaujinti tai, kas buvo užmiršta – padaryti Arakalnio slėnį prieinamą renginiams. Kad nereikėtų visiems per Trakų vasaros šventę kaip nabagams trypčioti ant bordiūrų.

Ir ką jūs sau manote – projekto dalis jau arti finišo tiesiosios, bet vargu, ar kiekvieną vietinį Trakų gyventoją pradžiugins vaizdelis. Dar vienas pavyzdys, kad ten, kur ateina liberalizmas, ten nelieka gamtos ir natūros.

Atrodytų taip viskas paprasta – reikėjo tik atgaivinti istorinę atmintį, kai Arakalnio miške buvo nutiestas vienas takas link amfiteatro, kuriame vyko įvairiausi renginiai. Ir tą galima buvo padaryti neliečiant miško ir mus visus pergyvenusių medžių.

Deja. Trakų klerkai nusprendė, kad būtina išdarkyti dar vieną rajono gamtinį kompleksą ir paversti jį „ekonomine plėtra“ su pėsčiųjų takais.

Be supratimo apie žmogaus ir gamtos dermę

Susidaro įspūdis, kad nei meras Andriukas, nei jo pavaldiniai niekada nesilankė Trakų rajone esančiame Varnikų pažintiniame take, kuris turėjo būti etalonu, kaip galima pritaikyti gamtinius objektus visuomenei padarant gamtai mažiausiai žalos.

Meras Andriukas mėgsta pozuoti nuotraukoms, bet nemato rajono realybės. Burbulis niekada nėra jo sutikęs vaikščiodamas Trakų ežerų pakrantėmis.

Kai vaikštai po Varnikų pažintinį taką, supranti, kad jį įrengė žmonės su didele širdimi. Turintys kažkokį holistinį požiūrį. Tu eini per Vanrikus, o po kojomis matai medžių šaknimis išsišakojusį taką. Jeigu ten ir buvo iškirstas koks vienas kitas medis, tai nebuvo daroma masiškai, kaip Arakalnio miške.

Tiesiog kiekvienam iš jūsų reikia patiems ten nueiti ir pažiūrėti ryškėjantį rezultatą.

Įsivaizduokite, iškertami medžiai vien tam, kad lankytojas galėtų pamatyti Akmenos pliažą ir jame stovinčius kioskus. Ir čia dar visur aplink atsiras metaliniai laiptai be turėklų, bus užbetonuota ežero krantinė

Tegyvuoja liberalizmas, tegyvuoja komercija ir lariokai!

Neliko natūralios gamtos

Kai tu matai visą šį patosą, supranti, kad Trakų valdžia kitaip ir negali. Juk reikėjo investuoti maksimaliai kokį vieną milijoną eurų ir atnaujinti, renovuoti tai, kas buvo anksčiau sukurta žmonių, kurie dar mylėjo gamtą ir turėjo koncepciją, kas yra tas Arakalnis.

Bet koks tikslas kažką daryti už tokius trupinius, kai gali parašyti projektą „Arakalnio (Rėkalnio) teritorijos sutvarkymo projektą“ ir užsitikrinti beveik 5 milijonų finansavimą.

Va čia tai aš suprantu! Už tokius pinigus pajuda į mišką sunkioji technika ir pradeda valyti mišką nuo jų pačių medžių kartu su šaknimis.

Toliau trūksta žodžių, tad Burbulis siūlo susipažinti su foto reportažu šviežiai iš įvykio (o gal nusikaltimo?) vietos.

Žinoma, visada atsiras ir tokių, kurie sakys, kad viskas čia cool, viskas čia faina, meras kažką daro. Net nenoriu veltis su taip mąstančiais žmonėmis į gilesnę diskusiją. Galite džiaugtis kartu su savo meru ir užsikruškite kartu su juo nuplikintame Arakalnio miške, kurį vargu, ar jau galima pavadinti mišku.

Ypač dabar, per tokią kaitrą mėginkite rasti ten natūralų pavėsį, vaikščiodami takais, kurie yra puikiausias simbolis, kad natūrali gamta čia jau niekam neteikia nei džiaugsmo, nei vertės.

Tie, kas išdarkė Arakalnio mišką, tie niekada neskaitė Sruogos „Milžino paunksmė“ arba niekada nesuprato, ir niekada nesupras, kas yra istorinė atmintis, kas yra medis, kas yra gamta, kas yra simbolis.

Trakai – jautri ir ribota teritorija

Trakų rajono ekologinė situacija kelia vis didesnį susirūpinimą dėl intensyvaus žmogaus poveikio, kuris pamažu keičia viso regiono gamtą. Apie tai LRT.lt pasakojo Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeušas Ablačinskis.

(…)

Nelegalūs medžių kirtimai ir savavališkas žmogaus kišimasis į miškų bei pakrančių teritorijas aplink ežerus didina krantų eroziją, blogina vandens kokybę ir naikina gyvūnų buveines.

Paklaustas, kokį svarbiausią pokytį reikėtų įgyvendinti nedelsiant, siekiant veiksmingai apsaugoti Trakų rajono gamtą, T. Ablačinskis atsako nedvejodamas.

„Turime pradėti vertinti Trakų rajoną ne kaip neišsenkamą išteklių ir naudojamą erdvę, o kaip itin jautrią ir ribotą teritoriją, kuriai būtina atsakinga ir ilgalaikė apsauga“, – pabrėžia jis.

Vargais negalais išspaudė atsakymą

Užklausus Trakų rajono savivaldybės, kokie nauji želdynai ir kur suplanuoti Trakų mieste, ryšių su visuomene skyriaus vedėja Asta Lipkevičienė vargais negalais išspaudė atsakymą, kad „Nauji želdiniai buvo ir yra sodinami atnaujinant viešąsias erdves, plečiant esamus želdynus. Artimiausi planuojami įgyvendinti projektai: