Čia aš, Šimas Burbulis. Artėjant vasaros pabaigai galima prisiminti vieną linksmą nuotrauką su klounu politiku, kuri buvo itin reklamuojama vasaros pradžioje.

Jūsų dėmesiui – mūsų puikusis Trakų rajono meras Andriukas, užsiraitojęs kostiumo kelnes ir įbridęs į Galvės ežerą. Ar žinote, kodėl meras Andriukas nebrenda toliau? Dėl to, kad jei jis netyčia pradėtų skęsti, vargu, ar kas nors atskubėtų traukti jo dar gyvos galvos!

Parodykite pirštu Burbuliui, kur jūs šio populiaraus ežero pakrantėje matėte nors vieną nuolatos situaciją stebintį gelbėtoją? Ar apskritai Trakuose matėte gelbėtoją?!

Pastovaus gelbėtojo nėra, nors Trakus, kurortinę teritoriją, kasmet aplanko apie 2 milijonus, per vasaros sezoną – net apie milijoną turistų!

Apie gelbėtojų katerį ant bangų

Kiekvienas turistų lankomas miestas turi kažką pozityvaus, kas sudomina miesto svečius ir kažką tokio, kas sukelia miestui visišką gėdą. Trakai ne išimtis.

Miesto pasididžiavimas. Jis buvo, bet dingo, ir kalba eina ne apie kažkokį paminklą ar gamtinį stebuklą. Ne, tai – Trakų miesto gelbėtojai, kurie jau pavasario pabaigoje įdegusiais ir liaunais kūnais patruliuodavo miesto pakrantinėmis pasidabinę raudonais sexy šortais. Kiekvienas jausdavosi saugus, nes žinojo, kad jeigu ką, tai greitai prisistatys gyventojų saugumu besirūpinantis gelbėtojų personalas.

Deja, bet tie gelbėtojai išnyko kartu su mamutais, nes atėjo laikai, kai Trakų rajono tarnautojai nesuvokia rekordiniame Trakų rajono biudžete numatyti bent poros lašų finansavimo mūsų visų saugumui ant vandens.

Miesto gėda. Jeigu jums atsibodo monotoniškai lankyti Trakų miesto objektus, Burbulis turi kažką naujo! Miesto centre yra toks tarybinių laikų, raudonų plytų administracinis pastatas, kurį vietiniai vadina „Trakų spasalke“, o jums gali būti tiesiog Trakų gelbėjimo stotis. Ateikite pažiūrėti!

Šio pastato langai atsiveria tiesiai į Galvės ežerą, o ant to Galvės ežero ir stūkso toji Trakų gėda, pro kurią visi praeinate ir nesusimąstote, kokio masto tai yra gėda.

Ir ta gėda yra Trakų gelbėtojų kateris. Visi kartu pamėginkime pagauti esmę, kas su tuo kateriu negerai, nes jis juk plūduriuoja ant vandens, vadinasi, kaip ir turėtų skrosti vandens bangas ir lėkti į pagalbą.

Bet, ar iš tikrųjų viskas įvyktų taip operatyviai? Vargu.

Palyginkime, kaip būdavo anksčiau, auksiniais Trakų gelbėtojų laikais, ir kaip yra dabar, prie mero Andriuko laikų.

Kas neatsimena, tiems Burbulis primins, kad gelbėtojų kateris Trakų mieste būdavo nuleidžiamas į ežerą ankstyvą pavasarį nutirpus pirmiems ledams. Juk drąsuolių ar ruonių mieste niekada netrūkdavo, kurie nekantraudavo šokti į vandenį.

Pagal visus saugumo protokolus kateris būdavo atidengiamas kiekvieną rytą, taip pat kiekvieną rytą būdavo užvedamas kateris patikrinimui. Juk maža kas, reikės vidurdienį lėkti pagal iškvietimą, o kateris uždusęs!

Kitaip sakant, gelbėtojų kateris visą dieną prie Trakų „spasalkės“ stovėdavo parengties būsenoje – atidengtas ir kas rytą patikrintas.

Čia jau būdavo savotiška monotoninė ceremonija, kaip šveicarų garbės sargybos pasikeitimas Vatikane.

Uždengiamas gyvybes gelbstintis kateris būdavo tik išimtinai blogu oru.

Kokia situacija pakrantėje dabar?

Prasieikite pro Trakų „spasalkę“ gražiu dienos metu ir pamatysite patys – gelbėtojų kateris dieną naktį yra uždengtas mėlynu brezentu, kurį baigia paukščiai sušikti, o varnos jau kėsinasi ten ir lizdus suregzti.

Įsivaizduokite, viduryje ežero įvyksta koks nors incidentas – iš jachtos sniegelio prišniojęs ar iš biudžetinio vandens dviračio alaus prigėręs iškrenta žmogus, jis ima skęsti, jį reikia gelbėti.

Kaip visa tai vyksta? Iš kažkur tipo atsiranda gelbėtojas, kuris skuba prie katerio ir vienas bando nuiminėti brezentą ir ruošti katerį iškvietimui?! Tiesiog juokinga!

Bet juk būdavo laikai, kai Trakų gelbėtojai galėdavo sau leisti netaupydami saliarkos patruliuoti ežeru, prasilėkti palei visus krantus net ir nesant iškvietimo. Grynai dėl bendros tvarkos, padaboti vandens transporto eismą ežere, pakontroliuoti, ar nėra kokių konfliktų ir taip toliau.

Tais nuostabiais laikais Trakai galėjo didžiuotis savo gelbėtojais ir jų rūpesčiu viskam, kas vyksta ant vandens ir pakrantėse. Išnyko Trakų profesionalūs gelbėtojai ir mieste priviso socialinės bydlos, kuri mėto šiukšles tiesiai į ežerą, kelia konfliktines situacijas ir negerbia aplinkinių.

Ir žinote, anksčiau mieste šmėžavę gelbėtojai žinodavo, kaip sudrausminti tokius degeneratus. Tiesiog Burbulis nori tikėti, kad ne tik jis, bet ir skaitytojas mena tuos laikus, kai saugumo mieste būdavo kur kas daugiau.

Regis, biudžetas žmonių saugumui taip susitraukė Trakuose, kad tas varganas kateris tapo ne miesto būtinybe, o galvos skausmu, nes net nėra kam jį atidengti, laikyti parengtyje, jau nekalbant apie būtinąsias kuro sąnaudas, kurias reikia užtikrinti visam vasaros sezonui.

Po 17 h karaliauja tik pelės?

Grįžkime prie tarybinių laikų pastato iš raudonų plytų. Tikras Trakų gyventojas turėtų prisiminti ir tuo auksinius laikus, kai turėjome tokią įstaigą kaip Trakų rajono skęstančiųjų gelbėjimo stotis.

Ežerais garsėjantis kraštas galėjo didžiuotis, kad čia dirba profesionalūs ir specializuoti gelbėtojai, kurie yra pajėgūs užtikinti tvarką ir saugumą ant vandens telkinių. Trakai net gi turėjo savo profesionalius narus! Jūs įsivaizduojate, kokia tai prabanga ir būtinybė viename?

Deja, tie laikai išnyko kaip malonus dūmas po saldaus cigaro. Trakų rajono skęstančiųjų gelbėjimo stotis buvo likviduota, o jos funkcijas perėmė Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo įstaiga.

Kur tik turime praktinį klausimą, susijusį su žmogaus sveikata, gyvybe ar saugumu, ten būtinai atsiranda ir biudžeto taupymai ir karpymai.

Dabar Trakų mieste nepamatysi nei gerai sudėto plačiapečio gelbėtojo, nei nuolatinėje parengtyje esančio gelbėtojų katerio. Viskas tik dėl akių. Viskas tik dėl apsimetinėjimo, kad viskas yra valdoma ir kontroliuojama.

Aha, iki pirmos nelaimės…

Trakų „spasalkė“ dirba kaip tikra biudžetinė įstaiga – cygel cygel ir po 17 h visi keliauja namo, o įstaiga uždaroma.

Aliarmas įstaigoje gali suveikti ne skubaus iškvietimo atveju, o tik jeigu kokia pelė kabinetais pralekia.

Realiai tą pelę ir galima pavadinti budinčiuoju gelbėtoju, jeigu nelaimė ant ežero įvyktų gražų vasaros vakarą palydint saulę. Jeigu žiurkės skuba iš skęstančiojo laivo, tai Trakų „spasalkės“ pelės pirmosios skubėtų pagal iškvietimą.

Raudonų plytų dvarelyje karaliauja gaisrininkų vadas Giedrius Jasionis ir buhalterė. Gal dar kartais, kai nuotaiką turi, užsuka ir direktoriaus dešinioji ranka.

Akylesnis miesto gyventojas galėjo pats savo akimis įsitikinti, kad gelbėtojų kateris gražią dieną buvo atidengtas tik per miesto šventę „Trakų vasara“. Tai yra, tol, kol truko miesto šventė – lygiai tris dienas. Visur dirbtinė pakazūcha ir chaltūra. Šiokią dieną jis stovi uždengtas ir rūdija.

Trakų gelbėtojai – miesto vizitinė kortelė?

Labai gaila, kad Trakų tarnautojai neturi nė menkiausio suvokimo, platesnės vizijos dėl Trakų gelbėtojų statuso, kurie kažkada net buvo miesto vizitinė kortelė. Sunku suprasti, kaip kalba ir apie ką kalba Trakų valdiškų įstaigų vadovai, kai ateina vizitui pas politinį viščiuką, merą Andriuką.

Kas su jumis atsitinka, mieli vadovai? Jums kažkaip sunku tam viščiukui išlementi ir pristatyti novatoriškus pasiūlymus? Įtikinti narcizą politiką, kad reikia matyti toliau savo papudruotos nosytės? Gal jūs taip rūpinatės savo valdišką kėdute, kad jums baisu pasakyti, kad įstaigai reikia dar daugiau pinigų,

Kad Trakams kaip turistiniam miestui vasaros sezonui reikia didesnių pajėgumų? Galiausiai, kad gelbėtojų kateriui saliarkos reikia tiek, kad gelbėtojai kasdieną nors garbės ratą galėtų padaryti aplink pagrindinį ežerą.

Tai iš šono atrodo taip gėdinga.

Burbuliui tikrai nėra suprantama, kodėl miesto klerkams nėra suprantami tokie elementarūs dalykai.

Trakų rajono valdiškoms įstaigoms vadovauja bekiaušiai vadovai, kurie neišdrįsta pasakyti tam jaunam broileriui, kad viešasis interesas yra kur kas svarbiau nei didelių priedų išmokėjimas mero Andriuko asmeniškai globojamai Dovilei Daudaitei-Kobrai?

Juk Burbulis jau buvo apšvietęs visuomenę apie tai, ką Andriuko nuostabioji komanda išdarinėja, kai ateina laikas sau įspūdingus priedus prie algos išsidalinti.

Tai gal tie priedai yra išmokami už puikiai pasiektus rezultatus? Pavyzdžiui, už tai, kad taupome pamažu naikindami miesto viešąjį saugumą?

PS Svarbu priminti, kad su Trakų „spasalke”, pasibaigus darbo valandoms užrakinamas ir čia laikomas defibriliatorius. Tai toks aparatukas, kuris gali greitai sugrąžinti jus į gyvenimą, jei jums sustojo širdis, ir padėti jums nepalikti šio pasaulio galima tik per keletą kritinių minučių.

Taigi, būti išgelbėtam Trakuose – praktiškai be šansų!