Čia aš, Šimas Burbulis. Po kiekvienos tradicinės Trakų miesto šventės, o tiksliau – jos parodijos, norisi rėkti – kur mūsų Rėkalnis?! Ir štai užteko Burbuliui nostalgiškai užsiminti apie šią beveik šventą vietą, Trakų rajono meras Andriukas iš karto išmetė „ilgai lauktą žinią“ – startuoja Rėkalnio įrengimo darbai. Nū, tik kelintą kartą jau startuoja?

Eina XXI amžius, Trakų rajono savivaldybėje, kurios metinis biudžetas artėja prie 100 mln. eurų, nuostabiausio grožio gamtos kampelis kurortinį statusą turinčiame mieste prie Akmenos ežero vis dar atrodo taip.

Susispaudę kaip silkės, bet laimingi, nes girti?

Nenoriu net veltis į diskusijas su tais vartojimo kultūros atstovais, kurie teigia, kad Trakų šventė – nuostabus renginys. Menu tuos laikus, kai Trakų seniūnija turėjo išties nuostabią vietą šventėms švęsti. Ir tai yra Rėkalnio, kitiems geriau žinomas Arakalnio slėnis.

Suprantu šiuolaikinį nereiklų žmogų, kuris kaip vartotojas suvartoja viską, ką jam pasiūlo. Jis sužiūri ir suklauso visus youtube kanalus ir podcastus, jis galvoja, kad nuo to susivartojimo tampa protingesnis, bet realybė tokia, kad jis suvartoja bet kokį jam numestą kaulą.

Neprincipingas šiuolaikinis homo consumatus susivartoja Lietuvos dainininkų geriausius pasirodymus grūstyje priešais Trakų pilį kuklioje scenoje. Kitaip ir būti negali, nes tas žmogus neturi su kuo palyginti savo dirbtinės euforijos. Jo nekamuoja Tarkovskio „Nostalgija“, jam nekyla vidinis lietuviškos raudos jausmas, koks tūno kiekviename vyresnės kartos žmoguje, kuris prisimena mitologinius laikus iš Rėkalnio slėnio.

Vydūno tautos gyvata ar Algirdo Juliaus Greimo beieškoma tautos atmintis slepiasi tame slėnyje. Daug metų šis vaizdingas gamtos kampelis prie Akmenos ežero buvo populiari dainų švenčių, kitų renginių, pasivaikščiojimų, iškylų vieta.

Nuo šio ežero pakrantės per šventes kildavo oro balionai, vyko orkestrai, fanfaros. Žmonės buvo ir erdvės nesuvaržyti, nes toje lokacijoje iki šiolei išlikusios pakankamos automobilių parkavimo vietos. Pats žodis slėnis įgalina mąstyti apie tautos susibūrimo vietą. Kiekviena šventė prasidėdavo ne nuo mero Andriuko, solovjovų ar rudelienių tuščių prakalbų, o nuo aukuro pagerbimo. Mistifikuota iniciacija Gediminaičių stulpų paunksmėje.

Virš Rėkalnio estrados tvyrojo jokia pirotechnika neišsklaidoma aura, nes ji buvo sukurta, supinta, suvelta iš susirinkusių žmonių bendrystės.

Apie bendrystę labai mėgsta postringauti Trakų mero pavaduotojas Jonas Kietavičius. Lengva kalbėti apie tokius atributus, kai tavo rinkėjai grūdasi Trakų apžvalgos aikštelėje, o tu ramiai gurkšnoji tauriuosius gėrimus atskirtyje nuo tų budulių Nekampuoto stalo restorane. Ir dėl akių kartas nuo karto išlendi pasimajačinti prie scenos, o tada ir vėl atgal į restoraną.

Tauta, kuri kovoja už kitus?

Burbulis nėra priešiškai nusiteikęs prieš Lietuvos valstybinių įstaigų vadovus, kurie ant vadovaujamų įstaigų fasadų iškabinę Ukrainos vėliavas. Tokia jų dalia – pataikauti ir lįsti visur be muilo, nes gal tokia perdėta meilė kitai valstybei padės pritraukti kokių projektinių pinigų.

Burbulis tik turi vieną klausimą – ar galima bet kokias vėliavas nuimti bent trims dienoms, kol vyksta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus siekianti miesto šventė? Vien dėl to, kad scena stovi priešais maironišką Trakų pilį, ant kurios paradinių vartų ir kabo kitos valstybės vėliava. Gerai, bent jau šalia esančios dvispalvės vėliavos pakabinkite ir trispalvę.

Kažkaip pamirštame, kad buvo laikai, kai narsusis LDK karžygys neskirdavo gerojo slavo nuo blogojo slavo – jam vienodai buvo, ar tu maskolis, ar chacholas, nes kitaip Vytauto žirgai negalėjo nukakti iki Juodosios jūros pakrantės.

Atsiribojant nuo bet kokio priešiškumo, mintis lieka ta pati – būtų atgaivintas Rėkalnio slėnis, tuomet ant Trakų pilies galėtų kabinti nors ir LGBT vėliavas, nes mūsų tauta, mūsų galingoji gentis turėtų savo sakralinę vietą. Ir miestas netaptų savo šventės įkaitu. Ir apykvailis vartotojas būtų laimingas, nes gi jam būtinai reikia į „Pepco“ parduotuvę pakliūti būtent per šventę…

Esi naglas politikas? Pažadėk atgaivinti Rėkalnį!

Tai kada bus prikeltas Rėkalnis? Bėga metai, jau jaunasis meras Andriukas nebe toks ir jaunas, bet Rėkalnis Trakuose lyg Nacionalinis stadionas Vilniuje. Jau jau. Tuoj tuoj.

O metai bėga…2021 m.

Burbulis primena, kad jau ne vienas Rėkalnio atgaivinimo pažadas sudulkėjo stalčiuose. Juos vartė dar merai ne tik prieš Andriuką, bet ir prieš Editą Rudelienę.

Tai štai, kiek politikų turėjo progą pasigirti, kad sutvarkys Rėkalnį?!

Rėkalnio projektiniai pasiūlymai kainavo daugiau nei 12 tūkst. eurų. Nū, metaliniai laiptai be turėklų?

Dar buvo ne vienas ten projekčiukas, ekspertizė, derinimas.

2023 m. parengtas techninis projektas – daugiau nei 150 tūkst. eurų.

Statybos leidimas darbams Rėkalnyje buvo išduotas taip pat dar 2023 metų vasarą. Burbulio žiniomis, į darbus kibo ( ar ruošėsi kibti?) kita gerai Trakuose žinoma statybų bendrovė. Bet ji kažkuo neįtiko valdžiai? Dabar darbą pradės alytiškiai.

Tik ar nebus kaip su tuo stadionu sostinėje – pastatysi, kai geležines klumpes nunešiosi. Nū, ir niekam nepavyksta. Nes gal ne klumpes, o kažką kitą ir kažkam reikia reguliariai (nu)neš(io)ti?