Trakų rajono gyventojų laukia juodas scenarijus. Kol kitų Lietuvos regionų vadovai džiaugiasi sugebėję sumažinti finansinę naštą savo rinkėjams, Trakų savivaldybė paruošė dar vieną smūgį vartotojų piniginėms. Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja naujos, protu sunkiai suvokiamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos. Už teisę atsukti čiaupą Trakų krašto žmonės mokės vieną didžiausių kainų visoje šalyje bei padengs milžiniškus įmonės nuostolius – kone kas antrą pro šalį nutekantį vandens kubą.

Kosminiai tarifai: skaičiai gąsdina

Burbulis atkreipia jūsų dėmesį, kad Trakų rajono savivaldybė savo naujienose apie tai nekalba, išleis nebent trumpą pranešimą, kad „Keičiasi vandens kainos“. Ne, ne didėja, bet tik keičiasi.
„Kompetentingoji” mero Andriuko komanda nusimeta bet kokią atsakomybę: kainas brangina ne ji, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tačiau čia Burbulis sako: STOP!

VERT leidžia kainas kelti tik tada, kai savivaldybės įmonė „Trakų vandenys“ kreipiasi ir prašo leidimo tai daryti. O kodėl kainų nekelti, jei gali jas kelti?

Taigi, VERT uždegė žalią šviesą naujam kainų šuoliui. Galutinės ir vartotojams patvirtintos paslaugų kainos (su 21 % PVM) nuo lapkričio kils iki sunkiai toleruojamų aukštumų:

• Gyventojams butuose: 4,95 Eur/m³ (vandens kaina auga 15 centų už kubinį metrą).
• Individualių namų gyventojams: 4,86 Eur/m³.

Šis kainų pokytis reiškia tik viena – Trakų rajono gyventojai toliau bus priversti mokėti už paslaugas kaip už prabangos prekę. Tai reiškia, kad Trakų rajono valdžia, dar neseniai besigyrusi savivaldybės įmonių apjungimu ir optimizavimu, skiedžia nesąmones ir realiai nesusitvarko savo ūkyje. Todėl eina lengviausiu keliu – siekia daugiau nuplėšti iš vartotojų.

Meras Andriukas, turintis išsikviesti bendrovės „Trakų vandenys“ direktorių ant kilimėlio ir skaičiuoti, skaičiuoti, skaičiuoti, atsakė paprastai – jam jokie optimizavimo rodikliai nerūpi. Akivaizdu, kad kainos irgi. Jam ant visko nusičiurkšt.

Regionų atskirtis: Trakų vaizdas Lietuvoje

Pažvelgus į kitas Lietuvos savivaldybes, situacija Trakų rajone atrodo tragiškai. Štai koks bus galutinių kainų (visos su 21 % PVM) palyginimas šalyje gyventojams, atsiskaitantiems butuose:

Savivaldybė / Įmonė/ Galutinė kaina gyventojams bute (su PVM)

UAB „Druskininkų vandenys“ 2,43 Eur/m³ (Mažiausia kaina Lietuvoje)

UAB „Vilniaus vandenys“ 2,45 Eur/m³

UAB „Kauno vandenys“ 2,47 Eur/m³

UAB „Širvintų vandenys“ 4,68 Eur/m³

UAB „Trakų vandenys“ 4,95 Eur/m³ (Skurdo gniaužtai vartotojui)

Trakų rajono gyventojai už tą patį vandens kubinį metrą mokės dvigubai daugiau nei kaimyninio Vilniaus, Kauno ar kurortinių Druskininkų gyventojai!

Net ir Širvintos, kur tarifas jau perkopė 4 eurus, nesugebėjo aplenkti Trakų rajono, kuris užtikrintai karūnuoja brangiausių paslaugų sąrašą.

Ką slepia oficialios ataskaitos?

VERT savo oficialiose ekonominio pagrindimo pažymose aiškiai išvardija struktūrines priežastis, kodėl bendrovės sąnaudos nenumaldomai auga:

• Drastiškai išaugusios ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos: įgyvendinti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros bei rekonstrukcijos projektai, pradėtas eksploatuoti naujas turtas stipriai padidino metinius nusidėvėjimo kaštus.

• Didėjančios personalo išlaikymo sąnaudos: oficialiai fiksuojamas darbo užmokesčio fondo augimas ir bendrovės darbuotojų išlaikymo kaštų didėjimas, kuris tiesiogiai perkeliamas į galutinį tarifą.

• Būtinojo bendrojo finansavimo našta: ES parama nepadengia visų investicijų, todėl savivaldybės bei įmonės skolintų lėšų grąža ir palūkanos gula ant vartotojų pečių.

Ką mato Burbulis? Trakų rajono biudžetas yra rekordinis ir siekia beveik 116 mln. eurų,
Savivaldybės įmonė „Trakų vandenys“ viešai teisinasi, kad kainas pučia būtent vykdomas tinklų atnaujinimas ir plėtra. Tačiau čia verta priminti nepatogią tiesą – visa ši infrastruktūros modernizacija dalinai yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, todėl dangstytis vien investicijomis yra mažų mažiausiai veidmainiška.

Nenuostabu, kad rajono meras Andrius Šatevičius niekada viešai nesigiria pasiekimais vandentiekio plėtroje. Tikėtina, kad rajono vadovas puikiai supranta, kokia praraja čia atsivėrė ir kad bet koks pasigyrimas vamzdžiais gyventojams skamba kaip pasityčiojimas prieš artėjantį sąskaitų cunamį.

Kasmet pradingsta ištisas ežeras

Nors VERT mini objektyvias investicijų priežastis, tikroji Trakų tragedija bado akis – vandens nuostoliai tinkluose čia yra vieni didžiausių šalyje.

UAB „Trakų vandenys“ kasmet praranda apie 495 tūkst. kubinių metrų paruošto vandens. Tai sudaro net 42 % viso į tinklą patiekiamo vandens (palyginimui, Vilniuje nuostoliai tesiekia 8–10 %).

Norint suvokti šios katastrofos mastą, skaičius verta paversti realiais objektais:

• Kas dvi dienas nuteka po olimpinį baseiną. Šis kasmetinis praradimas reiškia, kad per pasenusius ir skylėtus vamzdynus po žeme kas antrą dieną išteka po vieną pilną Elektrėnų baseiną, talpinantį apie 2 500 m³ vandens. Per metus taip iššvaistoma daugiau nei pusantro šimto tokių olimpinių baseinų.

• Ištisas ežeras po žeme. Jei šį prarastą vandenį supiltume į vieną vietą, esant vidutiniam 2 metrų gyliui, jis užlietų net 25 hektarų plotą. Tai prilygsta vidutinio dydžio Trakų rajono ežerui arba trečdaliui Totoriškų ežero.

Apie 13 000 įmonės aptarnaujamų vartotojų savo sąskaitomis tiesiogiai apmoka šį mistinį „ežerą“, kuris kasmet dėl prastos infrastruktūros priežiūros tiesiog susigeria į žemę.

Kas žino, o gal tą ežerą kasdien gilina ir kažkieno neapmokėtos sąskaitos? Kas galėtų paneigti, kad tokias „dovanas“ vandeniu dalinti itin paprasta. Tiesiog leidi sau vandenį – ir nemoki. Už tave sumoka gyventojai ir verslas.

Koks skaidrumas, kai valdyboje sėdi anyta?

Kol paprasti gyventojai skaičiuoja kiekvieną eurą, įmonės „Trakų vandenys“ viduje finansinis nepriteklius, panašu, nejaučiamas.

UAB „Trakų vandenys“ savo oficialiose suvestinėse viešai neskelbia tikslaus generalinio direktoriaus atlyginimo, dangstydamiesi konfidencialumu ar vidinėmis procedūromis.

Tačiau skandalingas faktas lieka atviras – oficialioje darbo užmokesčio ataskaitoje nurodoma, kad trijų administracijos atstovų: direktoriaus, pavaduotojo ir buhalterio atlyginimo vidurkis bruto viršija 5 000 eurų per mėnesį. Turbūt ir arkliui aišku, kad direktoriaus atlyginimas šiame vidurkyje sudaro liūto dalį ir tikrai viršija tuos 5 000 eurų.

Į Burbulio bendruomenės klausimą apie direktoriaus atlyginimą bendrovė neatsakė net ir klausimą pakartojus keletą kartų. Akivaizdu, kad yra ką nutylėti?

Bet palaukite, kokio apskritai skaidrumo jūs norite šioje kontoroje? Užtenka pakelti UAB „Trakų vandenys“ valdybos narių sąrašą. Ogi ten, valdybos pirmininko kėdėje, patogiai įsitaisiusi sėdi buvusios Trakų merės, o dabar Seimo narės Editos Rudelienės anyta – senė Danė Rudelienė! Oficialiai ji pristatoma kaip Trakų rajono savivaldybės administracijos valdymo, finansų ir ekonomikos specialistė.

Ši įtakinga tarnautoja visai neseniai puikiai priminė apie savo šeimos ryšius skandalingoje „DU BAU“ istorijoje. Šioje schemoje per stebuklingai „palankius“ bei neskaidrius viešuosius pirkimus Editos Rudelienės dukters Gretos sugyventinis Deividas Urbanavičius „uždirbo“ solidžią 100 tūkst. eurų sumelę.

Kai tokie šeimyniniai klanai prižiūri rajono ūkį, tampa visiškai aišku, kodėl paprastiems Trakų mirtingiesiems vanduo čia lieka aukso vertės, o pinigai tiesiogine prasme teka pro subyrėjusius vamzdžius tiesiai į pasirinktas kišenes?

UAB „Trakų vandenys“ situacija, kai technologiniai vandens nuostoliai tinkluose pasiekia kritinę 42 % ribą, demonstruoja ilgametį sisteminį vadybos paralyžių. Privačiame sektoriuje bendrovės valdyba, matydama, kad beveik pusė pagaminto produkto tiesiog nuteka į žemę, o finansinė našta perkeliama vartotojams, vadovą pakeistų nedelsiant. Išspirtų lauk.

Kodėl UAB „Trakų vandenys” direktorius Romualdas Ingelevičius, vadovaujantis įmonei nuo 2014 metų, išlaiko savo kėdę net ir demonstruodamas tragiškus infrastruktūros priežiūros rezultatus? Sėdi jau trečią kadenciją, nors pagal įstatymą galėjo dirbti tik dvi?

Kai strateginė rajono infrastruktūra tampa šeimyninių klanų ir politinio pasitikėjimo įrankiu, nukenčia rajono konkurencingumas – investuotojams ir gyventojams užkraunama nepakeliama paslaugų kainų našta, o pats rajonas tampa brangiu, bet infrastruktūriškai atsiliekančiu regionu.

Tad ką gi, lapkričio 1-oji nenumaldomai artėja. Ruoškite pinigines, nes už klanų gerovę ir kas antrą dieną po žeme išlaistomus baseinus atsiskaitysite jūs! Tai štai kaip gera gyventi Trakų rajone. Ne tik gera, bet ir labai brangu.

Šildymo sąskaitos, kurias išrašys ta pati bendrovė „Trakų vandenys” irgi jus nustebins, o Burbulis dar jums būtinai papasakos, kaip „Trakų vandenų” plauna jūsų pinigus.