Čia aš, Šimas Burbulis. Malonu matyti, kaip aktyviai Trakų gyventojai suuodė ir identifikavo pavojų Trakų miesto gerovei ir net užkūrė peticiją parašams rinkti. Vietiniai rezidentai jaučia, kad už Trakų irklavimo bazės, esančios Birutės g. 24, Trakuose pardavimo sandėrio galimai slepiasi egoistiški komerciniai tikslai.
Kelią nuties savivaldybė?
Irklavimo bazės rekonstrukcija grasina užgrobti dalį viešo trakiečių pamėgto pliažo prie Bernardinų ežero. Čia planuojama nutiesti ir kelią – privažiavimą prie bazės, tad ramybę pakrantėje teks pamiršti.
Vykusio viešojo svarstymo metu gyventojai suprato, kad nei projekto rengėjai, nei Trakų rajono savivaldybės administracijai atstovavusi Dovilė Daudaitė nėra pasiruošę atsakyti į elementarius klausimus, todėl ir buvo suabejota, kad ežero pakrantėje išdygs ne atnaujinta irklavimo bazė, o kokie nors kotedžai, kita privati infrastruktūra ar paprasčiausiai – viešbutis, kuriam kelią nuties savivaldybė už mokesčių mokėtojų pinigus.
Nors projekto vystytojų atstovas teigė, kad privažiavimas prie bazės suprojektuotas dar 2018 m. ir jis bus nutiestas Trakų rajono savivaldybės lėšomis, savivaldybės administracijos atstovė D. Daudaitė tai išgirdusi gerokai nustebo. Tad įdomu, su kuo to kelio atsiradimas pakrantėje buvo suderintas ir kas pažadėjo finansuoti jo įrengimą?
Projekto vystytojai tikina, kad pastatą rekonstruos ir naują iškels ant senųjų, štai tokių sukiužusių pamatų.
Projektinių pasiūlymų pristatymo metu klausimų kilo daug. „Ar jūs bent valtį esate matę?”, – projekto rengėjų klausė irklavimo treneris Sigitas Klerauskas, kuris įspėjo, kad pastato išplanavimas nėra tinkamas sportininkams, nešiojantiems savo inventorių.
Į pastabas, kad projektas neatitinka Trakų istorinio nacionalinio parko reikalavimų tradicinės architektūros pastatams, UAB „Vilniaus archprojektas“ Gintautas Blažiūnas atsakė, kad galbūt neatitinka, bet kodėl gi negalėtų būti truputį kitaip? O projekto vystytojo „Mudu abu” atstovas į gyventojų klausimą, už kokias lėšas bendrovė, kurios sąskaitoje šviečia apvalūs nuliai, ketina vykdyti statybas, atsakė, kad svetimų pinigų neskaičiuoja. Tai reiškia, kad viskas seniai suskaičiuota?
Dėl to ir pasidarė Burbuliui įdomu kaip tokia Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ sugebėjo parduoti sporto paskirties pastatą niekam nežinomai bendrovei „Mudu abu“. Bendros mozaikos dėlionė leidžia man susidaryti tam tikrą nuomonę, kuria Burbulis norėtų pasidalinti su jumis.
Klasikinė schema
Vat yra tokia sporto draugija „Žalgiris“, kuriai nuosavybes teise buvo perleista irklavimo bazė strategiškai vaizdingiausioje ir gražiausioje Trakų miesto centrinėje dalyje. Nors daug informacijos nėra, kaip valstybė perdavė tokį kompleksą draugijai, bet mes žinome, kad ji buvo įregistruota 1990 metais ir panašiu metu valstybė perdavė savo dispozicijoje turėtus įvairiausius sporto kompleksus Lietuvoje šios draugijos žinion.
Vėliau vyko paklodės tampymas į visas puses, nes 1991 metais „Žalgirio” turtas Vyriausybės nutarimu buvo perduotas savivaldybėms, 1993 metais turtas grąžintas, jo dalį draugija perdavė savivaldybėms ir sporto klubams. Nors draugija kažką ir vėl grąžino, bet kas be ko, vertingą Trakų irklavimo bazę pasiliko sau.
Ta bazė taip ir buvo marinuojama iki šių dienų, naudojama kaip nešildomos patalpos įvairiausiam pasenusiam inventoriui saugoti. Bet nežaboti komerciniai laikai pamažu ateina ir į sporto pasaulį.
Nū kitaip nepavadinsi, nes matai, kad velnias slypi detalėse.
Pirmas etapas
Ką reikia padaryti asociacijai, jeigu ji valdo turtą, o už jo valdymą atsakinga asociacijos vadovybė nori tą turtą parduoti kokiai nors kitai firmai, su kuria gali būti iš anksto susitarta dėl būsimo sandorio?
Teisingai, pirmiausia reikia įkurti tokią firmą. Tokiu laiko patikrintu būdu veikė ir Burbulio chebra, kai pirko laikraštį „Galvė“, bet nenorėjo, kad kas nors sužinotų galutinį naudos gavėją. Primityvu, bet paprasta, nes sukuri įmonę, kuri ir sudalyvauja kaip pirkėjas.
Taigi viskas ir čia suveikia analogiškai, nes 2021 m. gegužės 20 įsteigiamas būsimas pirkėjas UAB „Mudu abu“. Pagal tą pačią klasiką įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, o visas jo turimas turtas už 2021 m. vertinamas tik keliais tūkstančiais eurų. Bet pradžioje to užtenka, nes dėl akių svarbiausia, kad įmonė jau veikia ir kaupiasi jos veikimo laikotarpis. Juridinė istorija kaip sakant.
Antras etapas
Pirkėjas sukurtas (pagimdytas), jis jau veikia gerą pusmetį ir dėl to laikas susirinkti Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris” prezidiumui, kuris tų pačių 2021 metų gruodžio 16 d. priima protokolą Nr. 2 dėl Trakų irklavimo bazės pardavimo. Viskas, žalia šviesa pardavimui uždegta.
Trečias etapas
Burbulis mano, kad jeigu „Žalgirio” draugija būtų suinteresuota gauti kuo didesnę kainą už savo irklavimo bazę Trakuose, tai ji būtų paskelbusi bent jau viešąjį aukcioną. Nū kodėl gi nepasitikrinus globalioje NT rinkoje, kiek maksimaliai gali išspausti iš pastato tokioje vaizdingoje vietoje, aplink kurį net gi yra jau suformuotas žemės sklypas. Juk parduodi ne šiaip nutriušusią trobą, bet garantuotą vietą nuostabioje ežero pakrantėje. Ne, „Žalgirio“ draugijai tokie dalykai nerūpi.
Štai ir turime viską sukomplektuota – „Žalgirio” draugija 2021 m. lapkričio mėnesį gauna pasiūlymą parduoti baze būtent bendrovei „Mudu abu“, prezidiumas skubiai po kelių savaičių apsvarsto tokia galimybę ir jai pritaria, ir 2022 m. balandžio 16 d. sudaromas sandoris.
Paklausite, o kodėl sandorio šalys užtruko net tiek mėnesių, jeigu šviesoforas palankiai užsidegė dar 2021 m. gruodžio mėnesį? Dėl to, kad į pirkimo procesą buvo įsiterpęs dar vienas ir greičiausiai „Žalgirio” draugijos nenumatytas pirkėjas, kuris trumpam sumaišė kortas draugijai „Žalgiris“ ir įmonei „Mudu abu“.
Kas tas kitas potencialus pirkėjas?
Burbulio žiniomis, Trakų irklavimo bazę labai norėjo nusipirkti ir asociacija „Artūro Vietos sporto klubas“. Ponas Vieta yra gerai žinomas ne tik Trakų rajone dėl savo pasiekimų vandens sporte – irkluodamas baidarę jis net tris kartus yra tapęs pasaulio čempionu ir ne vieną sykį skynė kitokius prizinius apdovanojimus.
Tai štai ir turime tokią situaciją, kad vienoje pusėje atsidūrė nežinomas pirkėjas komersantas su vos pusmetį veikiančia kontora „Mudu abu“, o kitoje pusėje staiga atbildėjo A. Vieta su savo asociacija, gyvuojančia daugiau nei 18 metų.
Ponas Vieta tvirtina, kad jo ketinimai įsigyti šią pašiūrę sietini su kilniais tikslais. Asociacija nurodo, kad bazė reikalinga rengti aukšto meistriškumo baidarių irklavimo ir kanupolo sportininkus, organizuoti įvairias regatas, turnyrus, sporto ir sveikatingumo renginius, sportines stovyklas vaikams, paaugliams ir jaunimui.
Įdomu ir tai, kad kontorėlė „Mudu abu“ puikią vietą Trakuose nusipirko už 120 tūkst. eurų, o A. Vietos asociacija siūlė 155 tūkst. eurų. Bet vėlesnės aplinkybės rodė, kad A. Vietos asociacija suvokė, kaip svarbu pačiupti šį objektą, bet pinigų prie savęs neturėjo. Vat skaitau teismo sprendimą, kuris atmetė visas A. Vietos pretenzijas ir suprantu, kad buvusiam sportininkui pritrūko šiek tiek laiko, kad jis tuos pinigus gautų iš banko, ar iš kitų, kurie jų turi. Savaime aišku, pardavėjas „Žalgirio” draugija nenorėjo bendražmogiškai palaukti ir vietoj 120 tūkst., šiek tiek vėliau gauti visus 155 tūkst. eurų. Atvirkščiai, visos aplinkybės rodo, kad draugijai labiau rūpėjo kuo greičiau atfutbolinti A. Vietą, kad jis nesimaišytų po kojomis sudarant šitą zdėlkę.
Reziumė paprasta – A. Vietos asociacija visaip įrodinėjo teisme, kad šioje vietoje turi būti išlaikytas sportinės veiklos tęstinumas, o ne viskas griaunama ir dabar velniai žino kas ten atsiras. Racijos tame daug, tik pasirodo Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ ne visada sportiniai interesai yra prioritetas.
Burbuliui tik įdomu, o kur tuo metu buvo mūsų rajono herojus, Trakų rajono meras Andriukas? Rajono pažiba, kuri net įstatymu gavo daugiau įgaliojimų atstovauti rajono interesus, kažkaip čia visiškai nevaidino jokios rolės. Nū jo, per miesto šventę mero buvo pilna visur. Ir kalbėti daug tuščiai ant scenos, tai ne tas pats, kai reikia pakovoti dėl kažko svarbesnio. Turbūt ne vien Burbulis pastebėjo, kad ponaitis Andriukas į sceną lipo galimai velnio lašų prilaižęs, kad net didelis ekranas staiga nustojo rodyti, kai meras kalbą šleivą rėžė…
Vat taip ir išporceliuojami Trakai, kol jo valdininkai iš renginio į renginį laksto ir neturi laiko su rūpesčiu į problemas pažiūrėti.
Tai kas ta „Žalgirio“ draugija?
Kaip ir sakiau, „Žalgirio“ draugija Trakų irklavimo bazę gavo iš valstybės tais gūdžiais laikais, kai dar valstybės pamatai klojosi. Ši draugija net viešai deklaruoja, kad vienas iš jos pagrindinių uždavinių yra gerinti esamų draugijos sporto bazių panaudojimą bei jų būklę. Tai vat artimiausiu metu ir paaiškės, ar draugijai pardavus strateginę irklavimo bazę neaiškiai „Mudu abu“ firmai ten pat išdygs nauja sporto bazė ir tai mes laikysime nuoširdžiu draugijos siekiu pagerinti bazę, ar visgi ten išdygs nauji kotedžai, o gal viešbutis, ir tada draugija jau teks tam tikrose institucijose aiškintis.
Pažiūrėsim, nes visgi ta draugija ne tokia ir privati, jeigu valdo turtą, kuris turi tarnauti viešajam interesui tenkinti.
Visgi Burbulis nepatingėjo pakapstyti ir draugijos įstatus, o ten dar viskas konkrečiau. Kadangi draugija Trakų irklavimo bazę pardavė ir gavo pajamų, vadinasi ji įvykdė komercinę veiklą. Bet įstatuose labai aiškiai detalizuota, kokią būtent komercinę veikla gali vykdyti draugija. Ji gali užsiimti sporto įrangos nuoma, reklama, o taip pat nekilnojamojo turto, kuris jai priklauso nuosavybės teise, išnuomojimu. Taip išeina, kad draugijai nuosavybes teise perduoto turto pardavimu kaip ir draugija negalėtų užsiimti, nes pažeistų savo įstatus. Bet ką tie įstatai, kas šiais komerciniais laikais jais vadovaujasi.
Tai vat tokios tokelės. Su nekantrumu stebėsime visą projekto derinimo procedūrą ir jaučiame, kad čia dar bus daug linksmybių.
Burbulis ragina išsaugoti pliažą – pasirašyti peticiją!
PETICIJĄ DĖL PLIAŽO IŠSAUGOJIMO IR VIEŠOJO INTERESO APGYNIMO GALIMA PASIRAŠYTI ČIA.
Atnaujinta: 2023-06-15
